Grįžau. Pasibaigė ežio inkubatorius, galutiniam projektui pateikiau žemiau esančias foto… Kaip Andrew sakė, nuotraukos iš filmo. Na, o scenarijų galite kurtis patys :)

Scena #1

Scena #2.

by Guilera

Žinai akciją “Ežio inkubatorius“? Jeigu nežinai ir nenori ilgai pas juos klaidžioti, štai imk nuorodą į programą.

Kaip aš sužinojau apie akciją? Nepamenu. Turbūt iš kokios nors reklamos, o gal kas pasakė… Užsiregistravau, hm, su mintimi, kad būtų smagu sudalyvauti, o ir patirties (kuri gyvenime niekam nemaišo) įgaučiau.

Tačiau visada galvojau, kad tokios akcijos ne man ir niekas ten manęs nekvies. Mano nuomonė pakito, nuo 2008-11-14*. Tą vakarą, kai su draugais buvau pas M ir buvau pasiruošęs daryti naktinio Vilniaus nuotraukas suskambo telefonas. ~21:30, telefono ekranas šviečia, ir jame mirguliuoja nežinomas numeris.

-Klausau.
-Labas vakaras, čia Tomas?
-Taip, kas skambina?
-Čia iš ežio inkubatoriaus, norėtume jus pakviesti į atranką, kuri vyks 17 valandą, Konstitucijos g. 25, MTV studijoj. Ar galėsite atvykti?
-Kur čia yra?
-Forum palace.
…

Pilnai visko neišsiaiškinau, mat kitos mintys galvoje sukos, bet vistiek. Greitai suvokiau, kas įvyko ir pasidarė smagu. Kitą dieną grįžęs namo, nuėjau į ežio inkubatoriaus svetainę ir norėjau gauti tikslesnės informacijos, o ten radau įrašą, apie fotografijos specialybę. Komentaruose  ir per facebook’ą susižinojau, ko tiksliau reikės antradieniui ir nuėjau. Pripažinsiu, kad pirmadienį, antradienį mintys sukosi vien apie atranką. Knietėjo sužinoti, kokie žmonės ateis, kiek žmonių ateis, kaip viskas vyks.

Visus ~30 dalyvių kvietė po 1, į kambarėly, kuriame buvo kamera, 2 darbuotojai (spėju vienas MTV, kitas ežio), bei dėstytojas – Andrew Mikšys. Šneka, kambarėlyje, vyko anglų kalba. Kiek iš bendro ratelio (kurį sudarėm 7iese, sėdint už durų), supratau visų klausė skirtingų klausimų, matyt stebėjo koks žmogus. Dėl fotografijos buvo tik keli klausimai užduoti.

Šiandien sulaukiau skambučio. Sužinojau, kad ir šį turą praėjau ir pirmadienį turiu ateiti į paskaitas. Heh, savaitėlė nusimato. Iki 12 mokykla, nuo 13-19(+-, nepasakė tikslaus pabaigos laiko) paskaitos.

Tikiuos, kad iš rato, kur sėdėjau ir kiti pateko. Būtų tikrai smagu, vienoje grupėje būti. Kodėl? Nes iš mano kampo žiūrint, tai žmonės, su kuriais bendravom tikrai įdomus, turintys savo nuomonę. Tuo labiau, kad bendrų kalbų atradom ir pasijuokėm smagiai.

O čia, kaip bonusas dar video (made by ežys):

P.S. Aš tas, su oranžiniu švarku. Balsas, tai toks. heh. Kaip visuose įrašuose. Hate.

Penktadienį vakare visgi nuvykau, kur kvietė, ir padariau kelias nuotraukas iš balkono. Turbūt galėčiau gyventi tam balkone, dėl vaizdų, of course.

Kad nereikėtų kiekvienam aiškint dėl rytojaus, t.y. aiškint kodėl nebūsiu.

Išviso. Pasakiau, kad nebūsiu, tai nereiškia, kad turiu rašyt kažkokius pasiaiškinimus.

Jau virš savaitės jaučiuos pavargęs, tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Rytoj po šokių dar tremtis su fotiku, laptopu, rūbais pas Jumis. Na tai ko man ten? Nueit tik pamiegot???

Sorry, bet aš lovą turiu savo. Ir nueit, kad užimti miegamą vietą – ne.

O dėl tų maldavimų, apie kuriuos šnekėjo M. tai nereikia. Iš nė vieno Jūsų. Turiu savo nuomonę. Pasakiau neisiu, tai neisiu. O čia kažką dar chimičina, maždaug, kad pats užsiparinčiau.

Peace & cheers!

labanakt.

*Vidinė dėžutė. Piktas, nervuotas.

Justinas rašė kažkada – “Aš OK, Tu OK“.
Tai papildau:
Jai (jam) px, man px.

*Trumpas pastebėjimas ir priminimas sau.

(@)

Su drauge K. susirašinėjom ir pasiekėme temą – “meilė”. Dar šiandien L. užsiminė, trumpai, apie meilę ir privertė pagalvoti apie jausmą, žodį ir jo vartojimą.
Taigi šiame įraše: šiek tiek mano akimis matomos realybės, šiek tiek vikipedijos informacijos, google pagalbos ir kelios nuorodos svetur.

Šiek tiek mano akimis matomos realybės.

Man yra tikrai juokinga, kai žmonės padraugavę kelias savaites visiems giriasi apie esamą meilę… (O kai pagalvoju, kad pats taip kadaise elgiausi :)) Visgi, reikėtų skirti susižavėjimą, simpatiją ir meilę. Nors kada toji meilė ateina, dar pats nežinau, o gal…

Kai draugauji su patinkančiu žmogumi, taip gaunasi, kad ištari “myliu”. Turbūt šiais laikais, daug kas pasakytų – “kokia draugystė be to žodelio?”. Pasakyti – viena, o perteikti jausmus – kita. Todėl kyla klausimas, kodėl mes taip elgiamės? Aš, bandyčiau spėti, kad tai tiesiog kokių nors instinktų kaltė. Juk, kai išgirsti tą žodį – gauni laimės, vadinasi ir kitam jos suteiki.

Nors, jeigu tiems, kurie iš pirmos dienos kartoja vienas kitam myliu, yra gerai – sėkmės jiems. Tačiau ar ilgai sugebės išsaugoti tą jausmą gyvą ir švytintį?

Vikipedijoje, toje, kurioje beveik viską galima rasti rašoma, kad:

Meilė – žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija“, intymumas, galėjimas pasiaukoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.). Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų.

Kaip internetinio amžiaus gyventojas – keliauju į google ir pažiūrėsiu ką ji(s) pateiks apie meilę.

Susiję paieškos: meilės termometras meilės žodžiai meilės sms kas yra meilė

Oh well… Mano atveju nesirinksiu nei termometrų, nei žodžių, nei sms. Pažiūrėsiu kas yra meilė. Kodėl nesirinkau termometro? Gi vaistinėlėj, namie yra… Žodžių? Jeigu meilė – sugalvosiu pats. Meilės sms – o čia jau klausimas: pažintys ar žodžiai?

Pasirinkus variantą “kas yra meilė”, gauname 10 paieškos rezultatų, apie kuriuos tikrai nerašysiu. Jeigu norit – pažiūrėkite patys. Bet manau, kad geriausia atsakymo apie meilę ieškoti savyje, o ne internete…

Pabaigai…

Visi meilę supranta savaip, ir ja dalinasi skirtingai. Tačiau ar verta ant kiekvieno kampo “spjaudytis” ja? Nemanau. Ir prieštarauju tiems, kurie taip elgiasi.

*Antradienio vakaras. Stogas važiuoja, tik nežinau kur. Ko noriu? Nežinau. Kažką žinau, o kažko nežinau. Bet visko žinot turbūt ir nereikia.

Pasigirsiu. :) Buvau pasirodęs “Laisvalaikyje“.
Nematei? Štai, pažiūrėk (paspausi ir padidės):

O čia ir Laisvalaikio bloge gali paskaityti. :)
Taipogi iš Laisvalaikio gavau įdomų pasiūlymą blogo paįvairinimui, bet… Čia dar klausimas, nors manau, kad ateityje…. :)

Vakar buvo vakaras, Vėlinių vakaras. Su draugais buvome kapinėse, vakare. Degiojom žvakutes ant apleistų kapų ir ne tik. Turėjau fotoaparatą… Šiandien pažiūrėjau nuotraukas ir pagalvojau, kodėl kapinės šviečia tik per Vėlines? Negi negalime dažniau aplankyti mirusiųjų? Suprantu tuos, kurie išvažiavę, bet tie, kurie arti – kodėl gi ne?

Žemiau nuotraukos. Kiekvienai po pavadinimą sugalvojau (pavadinimas po nuotrauka). Siejau su miestu. Kodėl? Juk tai savotiškas miestas, atskiras pasaulis, kuriame visi atsidursime savo laiku…

Tu, uždegei?

Migruojantis miestelis…

Kiekvienas gyvena savaip…

Žibintas iš paukščio skrydžio.

Išsibarstę miesto žibintai…