Category Archives: Pievos

Naktinėjimai

Posted on by
4

Žinot. Gana keista, kai žmogus jauties pavargęs ir nemiegi. Nors norėtum, tačiau mintyse galvoje sukasi įvairios mintys.

Savaitgalį, iš šeštadienio į sekmadienį buvau giminės susitikime, apie kurį minėjau mišrainėje. Smagu. Susipažinau su tais, kurių nepažinojau (na, bent nepamenu, kad pažinočiau). Gerai, kai kuriuos visgi turėjau pažinot, nes mane atsimena, o aš – ne. :( Anw, buvo smagu.

Visgi naktinėju visai ne dėl to. Galvoju apie ateitį, kurią bandau mintyse sieti su praeitimi. Galvoje klausimai – kas; kodėl; kodėl vienaip, o ne kitaip.

Tiesa. Yra smagu sutikti žmones, kurių pasiilgai. Susirašyti su draugais (-ėm), kuriuos norėtum pamatyti. Šiuo atveju, mintyse turiu K. kurią sutikau gavnopoly ir L. su kuria susirašėm skaipu, o susirašinėdami klausėm vienas kito mygtukų maigymo.

Gaila, kad yra tokių pažinčių, kurios greit atsiranda ir kai atrodo, kad niekas nebeskirs – dingsta. Bet visko pasitaiko, ane? Taip.

L,
Na, o dėl pasisakymų – „reikia susiguglint panelę“; „nesvarbu, kad bus feikas„. Skauda, kaip ir sakei.
Visgi, pasimesčiau.

Turbūt todėl nereikia stovėti vietoje, kad ir kas benutiktų. Reikia gyventi ir džiaugtis.
Ta proga, pasisakau, kad namie naujų nešvęsiu.

_
*išsiliejau. Brangieji, sorry, bet užmigt tai reikia. :)

P.S. Su prabėgusiom Kalėdom. ;)

moterys, vyrai…

Posted on by
8

Susirašinėjau (dar dabar susirašinėju) su Kristina.

[21:01:05] 5th_season* sako: kaip sakant… vyrai pasaulio šeimininkai
[21:01:09] 5th_season* sako: moterys jų mūzos…
[21:01:10] 5th_season* sako: ;)
[21:01:29] 5th_season* sako: ir kaip sakoma…
[21:01:38] 5th_season* sako: ta mūza turi gyvenime būt universalas…
[21:01:46] 5th_season* sako: visuomenėj dama…
[21:01:54] 5th_season* sako: virtuvėje šeimininkė
[21:01:56] 5th_season* sako: o lovoje kalė

pakėlė… nuotaiką.:)

Ačiū, K.

P.S. Niekas nepykit, viskas draugiškose ribose.;))

Mišrainė (nieko nevalgysim – minčių)

Posted on by
8

Žinot tą, tokį posakį „Mišrainė galvoj“, dar gali pasakyti „maišalynė galvoj“.
Šiaip turbūt tai sako, kai būna kas nors lėvai – šūdinai, liaudiškai tariant.

Tačiau kartais iš tos maišalynės visai neblogai viskas išeina. Nebijai kam nors paskambint, nusišnekėt. Kodėl?:))
O gi visai smagu – savotiškas stogo važiavimas.

Šiandien norėjau parašyti įraša tema giminės, bet. Nesugalvojau įrašo pavadinimo, tai ir teksto nebuvo kam priskirt – ištryniau.
Esmė buvo tokia, kad ‘bendraujame su savo giminėmis ar ne?’ – su kažkuriais taips, o kitais??? Ar pagalvojame, ką turėjome savo giminėje LABAI senai? Na, koks 17amžius? mm? Kaip jūs manot?

Didelė pagarba mano krikštų mamai – Rasai, kuri jau pasiekus neaišku kelintą amžių ir turi nemažą failą, kurio dydis, gana didelis. Jame mūsų giminė. Ir tai tik iš vienos pusės, bet vistiek smagu.

:)))

Nusišnekėjau. Šiandien snigo, žinojot?:) Dabar naktį laukiu pūgos ir bus ok.

Tiesa, sergu. :( Atostogų pradžia, vadinasi, bet bent ramiai praleisiu namie.:)))

Okkk, gero savaitgalio.

P.S. Galvojau baigt blogint, bet dažniausiai po tokių įrašų atsiranda minčių. Laukiam. Bent aš, ačiū, kad skaitot:)

Kada negeriama?

Posted on by
6

Prieš mėnesį su Milda kalbėjome apie žmonių būryje atliekamus užsiemimus. Greičiau apie alkoholio vartojimą.

Ką daro nepilnamečiai?
Susitinka, eina į kiną, lanko užsiėmimus, vaikšto į plotus ir pam param. Pamokų metu, už mokyklos kampo, šeštokai rūko. Po pamokų, turbūt tie patys šeštokai, jau sidrą ar alų geria. Turbūt rastume ir tokių, jauniklių, kurie ir stipresnių gėrimų pavartoja.

Vyresnieji (n-15), kai kurie geria stiprius gėrimus, kai kurie silpnesnius, tačiau vistiek vartoja alkoholį. Turbūt 1/10 apklaustų nepilnamečių (n-15) būtų nevartojęs alkoholio ir tai lieka GAL.

Ką daro pilnamečiai?
Susitinka, bendrauja, planuoja.
Koks gimtadienis be „skysto“ užtvirtinimo? Kokie šašlykai be alaus? Koks pasibuvimas gamtoje be alaus? Kažką laimėjo, nugalėjo – šampano, vyno?

Tiesiog paprastas, klausimas – „Kada negeriama?„.
Ir manau, kad gana realus atsakymas – „Tada, kai smėlio dėžėje sėdima…„.

Laiškai

Posted on by
3



Garuojančio gėrimo metu gavau perskaityti laišką. Draugės laišką jos vaikinui. Laiškas – nei jis ten formalus, nei neformalus, nes jam galima kurti atskirą pavadinimą – nuoširdus laiškas. Žinoma, kad nerašo tų laiškų kiekvieną dieną, tai buvo laiškas, kurį parašė 4 mėnesių draugystės proga. Gražu, tikrai gražu.

Skaitant man kilo keli klausimai:

  • Kas geriau el.laiškas ar laiškas, rašytas ranka?
  • Ar rašome laiškus?
  • Kodėl taip gera, kai gauni laišką?
  • Kodėl Tau gerai, kai gerai kitam?
  • Ir… Kažkas. Kažkoks klausimas, kurio nežinau kaip klausti ir kaip atsakyti. Gal ar aš pats esu tai patyręs? Huh.

Dėl laiškų rašymo. Priklauso kokiu tikslu rašysime. Jeigu reikia trumpai informuoti – naudoji skaipą, el.laiškus naudojam labai retai. Tiesa, nesenai rašiau el.laišką vienai kolegei iš kelionės į Prahą. Gerai, kad prisiminiau – vėl parašysiu! Visi juk Dauguma naudoja skaipus, msn’us ir kitas bendravimo priemones. Taigi. Kadangi tema romantiška, tai tuo atveju geriausia rašyti ranka, o dar jeigu rašai ne ant paprasto popieriaus, o kokio įmantresnio.. Tą popieriaus lapuką su brangiais žodžiais gali nešiotis su savimi ar įsirėminti. Puiku. Ir atsiminsi raštą, o ir akį užmest dažnai galėsi.
(Turėjau atsakyti į vieną klausimą, o gavosi, kad į kelis. Išsiblaškymas kaltas.)

O čia klausimas vertas atskiros temos – „Kodėl Tau gerai, kai kitam gerai?“.
Bet kai kišu, tai kišiu iki galo. Man tiesiog pačiam gera pasidaro, kai pažįstamui gerai. Perskaičiau tą laišką ir taip gerą pasidarė, kad visgi kažkam sekasi ir kažkas laimingi. :))) Na, taip, huh – super. Atskirą temą į dvi eilutes sukišau, matyt nevertas atskiros temos. :) O gal..

Naktiniai skambučiai

Posted on by
9

Nei čia labas rytas, nei labas vakaras. Bet vistiek sveiki, o gal ir sergantys, žodžiu hello. Iškarto atsiprašau jeigu bus šiek tiek necenzūruotų žodžių, nes apturėjau tokį malonų potyrį prieš 15minučių (įrašą pradėjau rašyt maždaug 15 min po skambučio).
*Mintyse labai daug keikiuosi, stengiuosi valdytis*

Situacija.
Iš visos savo reakcijos sprendžiu, kad viskas vyksta ~03:03, nes 03:05 pokalbis jau buvo baigtas.
Suskamba telefonas, praeina ~15sekundžių kol aš jį pakeliu, nes reikia pabusti ir prisėsti prie telefono.

-Klausau
-Labadiena, kaip sekas?
-Gerai sekas, ko reik?
<…>Kažkoks neypatingas pokalbis trunkantis ~15 sekundžių<…>
-Čia taksi, Gedimino x-y (nepamenu skaičių, maždaug namas-butas)
-Ne ten pataikėt
-Taksi jau laukia
-Ko reik?
*Kam nepatinka pasiuntimai na’mo, kitas 4 eilutes praleiskit*
-Pašol nachui
-Sam pašlą (skambino mergina ;/)
-Čiulpk bybį
-Kad tu tokio neturi
*Galite tęsti skaitymą*
O toliau buvo pyp, pyp, pyp – baigtas pokalbis.

Blemba, suprantu, kad taip gali dieną pajuokauti, bet čia jeu ne juokas, čia turbūt liga. Kokią teisę ta supista* merga (rašyčiau mergina, bet kur toji, kuri skambina 3ryti, siunčia na’mo, bus mergina?). Gal su draugėm „prikolino“, bet tada tuo labiau pripaišyčiau visom kokią psichologinę traumą. Man ryt anksti keltis, į VKA eit, o čia mane žadina ir nervina. Negana to, gyvenu ne vienas, tai pasėkmės – atsikėlę dar 2 žmonės (gerai, kad jie jau užmigo).

Kadangi jau taip mane pažadino ir kaip ~50 minučių negaliu mėgautis miegu, tai rašau Jums ir jau sugalvojau ką darysiu:

  • iš www.manoteo.lt užsisakiau mėnesio išklotinę, nes detalūs skambučių sąrašai Mano TEO svetainėje privatiems klientams pateikiami nemokamai (tikriausiai, kad pirmą kartą galiu pagirti TEO)
  • pakenčiu kitą savaitėlę ir sulaukiu tos ataskaitos
  • susirandu šiandieną, ~3 ryto ir ten randu numerį iš kurio skambinta
  • numerį susirandu www.teo.lt adresų knygoj
  • pasižiūriu kieno vardu registruotas numeris
  • jeigu numeris registruotas kokios mergyčkos tėvų vardu: skambinu jiems ir pasikalbu dėl jų neprižiūrimo vaiko ir paklausiu ar jie tada buvo namie ir ar jų mergaitė nieko nešventė?

O dabar mintys dingo, bet tada vietoj viską sugalvosiu. Jeigu turit kokių idėjų – pasidalinkit.

*Žiovulys aplankė Tomą, turbūt bandys eit nusnaust dar keletą valandėlių*

P.S.

*Dėl supistos nesu įsitikinęs ar ją piso kas nors ar ne, bet, kad jai dėmesio trūksta – faktas.

Ką daryti, jeigu negauni dėmesio?

Posted on by
6

Susitikau šiandien su žmonėm su kuriais senai mačiausi, bendravau – super. Man dėmesio užtenka, todėl kalbėsiu ne apie save ir draugus, o apie vienos poros bendravimą.

Pora susideda iš dviejų žmonių: jų bendravimo, ryšio, veiksmų, a, b (tikiu, kad vietoje a, b prirašytumėte kitų apibūdinimų, todėl drąsiai galite naudotis savąja vaizduote).

Kadangi iš „pašonių“ atrodė, kad ten draugauja ne x ir y, o 2x ir y (o iš šono tai atrodė nei padoriai, nei gražiai), tai teko šiek tiek kištis į svetimus reikalus, bet panelė Y pasipasakojo.

Situacija tokia: ponaitis X draugauja su panele Y, tačiau nesimato tos draugystės. Y daugiau laiko praleidžia su X draugu X*, nei su pačiu X. Einant kompanijoje, X’as nepaima Y už rankos, neapkabina ir panašiai. Visa iniciatyva, kai X ir Y lieka dviese būna Y rankose. Na, kaip Ji pati sakė:

Pirmas vaikinas, kurį turiu „užsiversti“.

Kaip sakant merginos atžvilgiu situacija tikrai prasta, bent mano akimis dairantis.

Ji uždavė klausimą man: ką daryt?  Atsakiau, kad nežinau, nes tikrai nežinau. Na, tikriausiai teks man pasikalbėti su tuo draugu X ir šiaip paaiškinti apie draugų statusus (nes tame irgi aplinkiniai mato bėdų) ir apie draugystes. Heh. Reik siųst X ir Y į kokį DarniPora.lt seminarą :D

Gero savaitgalio! :)

P.S. Situacija tikra, Y – mergina, X – draugas, X* – draugas nr.2. Jeigu dar kartą kažką panašaus rašysiu, tai vardus sugalvotus įvesiu, tik čia kažkaip matematiškai gavosi, bet heh. Sveika?. Gal.

Prisiminimų saugojimas… Muzikoje…

Posted on by
4

Manau, kad ne vienas yra rašęs apie brangių prisiminimų saugojimą. O aš klausiau muzikos ir nusprendžiau, kad tai savotiškas prisiminimų saugojimas. Aš tikrai nerašysiu, kaip išsaugoti nuotraukas, surašyti prisiminimus į notepad’ą ir dėti į USB raktą. O aš paimsiu ir pafilosofuosiu, na gal greičiau minčių pamėtysiu. Gal ką „užkabliuos“ ir parašys išsamiau.

* 10 min pertraukėlė, nuėjau pasidaryti 0,5l vaisinės arbatos *

Baigiau ties tuo, kad minčių pamėtysiu. Taigi. Yra daina, kuri primeną kokį nuostabų vakarą. Yra daina, kuri primena draugystės pradžią, draugystės pabaigą ir/ar dar ką nors. Mano galva mąstant, juk tai yra savotiškas prisiminimų saugojimas.

Kažkur (twitteryje, blogeriai.lt ar vibe.lt) mačiau mintį: „Kam kaupti muziką, jeigu youtube pilnas jos ir dar video yra?“. Kaupti neprivaloma, bet dainas, kurios kažką primena, visai smagu greitai pasiekti. Tai kokiam miške youtube’o tikrai nerasim:) Sooo… Geriau nelegaliai parsisiųsti tai, kas primins ką nors. Na, o jeigu nemėgstat nelegalumų tai pirkit.

*Šiek tiek reklamos naujokams (naujokei, turbūt reikėtų rašyt):)*
Justinos Valužytės blogas || RSS.  Copy/paste iš „Apie mane“ skyrelio:

Man rodos kiekvienas blogas tokį puslapiuką turi. Taigi apie mane. Aš esu vardu Justina, draugai trumpina Justė. Kitose interneto erdvėse mane galima sutikti kaip Caramel, Car4mel, Beždžiongaudę ( Eh šį kietą  slapyvardį man prilipdė visada kupina kūliškiausių idėjų buvusi klasiokė ir gera draugė  Domantė, pagarba jai) ir žinoma kaip tiesiog Justę.  Esu 15-metė. Domiuosi webDizainu, fotografija, daile – tai geriausias mano laisvalaikis.  O šeip beto tai darau tai ka daro ir tipiški paaugliai: TV, PC, MIESTAS.

Gyvenimo džiaugsmas

Posted on by
3

Rašinys lietuvių kalbai. Sviestas sviestuotas. Bet gal kam ir pravers. Kadanors.

Visi mes turime ką nors, ko neturi kiti. Mus lydi laimė ir kančia. Tačiau, kad ir kaip viskas atrodytų blogai, reikia gyventi toliau ir džiaugtis tuo, ką turime tuo metu.

Kiekvienas žmogus savaip supranta džiaugsmą. Vienam džiaugsmas – klausyti muzikos, kitam – vaikščioti gamtoje, o trečiam – apsipirkti. Tokių pavyzdžių galime rasti begales. Yra žmonių, kurie dėl susidariusių aplinkybių negali džiaugtis tuo, kuo gali džiaugtis kitas, bet jie vis tiek atranda jėgų savyje džiaugtis bet kokia jų gyvenimo smulkmena: pražydusiais obels žiedais, rudenio lapais, šiltu lietumi, jūros ošimu.

Dažnai girdime aplinkinius skundžiantis, kad jų gyvenimas niekam tikęs, kad jie nebeturi dėl ko gyventi. Tačiau, ar jie pagalvoja, kad gali būti blogiau? Ar jie įvertina tai, ką turi šią sunkią jų gyvenimo minutę? Taip, drąsiai galime teigti, kad yra žmonių optimistų kurie džiaugiasi, kad ir kaip jiem nesisektų. Jie džiaugiasi tuo, kad turi galimybę gyventi, justi, patirti. Visi, kurie nesidžiaugia esama padėtimi, turi lygiuotis į tuos, kurie džiaugiasi dabartimi.

Kas nutiktų, jeigu visi vaikščiotų nuleidę galvas, galvodami, kad nebėra kuo džiaugtis? Turbūt pasaulis nebetektų savo spalvų, jis taptų niūrus, kaip senas televizorius, kuris dabar mažai kam reikalingas. Tačiau tas pats senas, nespalvotas televizorius, gali suteikti kažkam džiaugsmą, prisiminimų džiaugsmą, kurio niekas negali atimti.

Niekas nedraudžia ieškoti laimės, tačiau ar mums to reikia? Gal neieškant gyvenimo džiaugsmo jis pats pas mus ateis? Visi esame žmonės ir visi turime teisę į gyvenimo džiaugsmą. Todėl džiaukimės tuo, ką turime, ir nepasiduokime nuosmūkiams!

Pirmadienis.

Posted on by
5

Vakar taip bijojau (na greičiau nenorėjau) šiandienos, kad bleemba. Taip norėjosi pirmadienį pramiegoti, niekur neiti, tiesiog gulėti ir nejudėti. Na žinoma, jeigu grotų muziką, tai tada būtų gana padori situacija. Bet, eh. Kaip Salomėja sakė – „Tomai, svajonės yra tam, kad būtų svajonėmis. Tik išpildyk kokią, ir jau jos netenki… Ne kas.„. Taip, kad šita svajonė nebuvo išpildyta, bet diena visai greitai prabėgo.

Šiaip nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nugalėjau save ir išsėdėjau visose pamokose, kaip sakant net iki biologijos nuėjau. Vis šis tas – pliusas sau pačiam.

Į lietuvių pamoką reikėjo rašinį atnešti, niekaip nesupratau ką rašyti ten reikia, tai prieš pirmąją pas mokytoją paklausiau apie ką reik rašyt ir t.t. Paaiškino, ėmiau ir parašiau per gramatiką, o po poros pamokų per skaitinius teko paskaityt. Pasakė, kad labai protingai, aiškiai ir bla bla. Na nežinau kur aš ten protą parodžiau, ar aiškiai kažką prirašiau. Bet rašiau 45 minutes ir gerai? Kažkas ne taip… Nebent vėl grįžau į savo bėgius, kai gramatika bus šūdas, o skaitiniai – gėris.

Tai va.. O dėl tų pamokų, greičiau dėl biologijos. Kaip prieš mokslo šaką, pamoką neturiu jokių priekaištų, bet blemba mokytojai, tai stogas nuvažiavęs. Nežinau į kurią pusę, bet, kad ji nesugeba valdyt savęs tai faktas. Kad ir šiandien. Sėdžiu, rašau ką ji diktuoja, o ji man iš oro – „Tomai, man rodos tu gali jau išeiti“. WTF? O tuo metu su niekuo nešnekėjau ir net nejudėjau. ;/ Sugadino jau sugadintą dieną.

Ai nu.. O kas ten iš klasiokų (jei skaitot) dėl dramos klausėt, tai asmeninių bėdų yra ir tiek. Nesigaus eit ir neisiu. Šiandien dar telieka iki papildomos matematikos nuvažiuoti ir diena baigta.

Tikriausiai protingiausia, kad tikrai nesusigadinti likusios dienos – eiti miegoti? Na, arba išsijunkti telefoną ir atjungti internetą. Bet mintys lieka mintimis. O gal kai grįšiu padaryti darbus sekančiom dienom? Na ten kokį lietuvių rašinį parašyti, pilietinio rašinį? Turbūt veikla bus geriausias blogų minčių „nustūmimas“.

Eilinį kartą dėkoju, kad išklausei.(: