Garuojančio gėrimo metu gavau perskaityti laišką. Draugės laišką jos vaikinui. Laiškas – nei jis ten formalus, nei neformalus, nes jam galima kurti atskirą pavadinimą – nuoširdus laiškas. Žinoma, kad nerašo tų laiškų kiekvieną dieną, tai buvo laiškas, kurį parašė 4 mėnesių draugystės proga. Gražu, tikrai gražu.
Skaitant man kilo keli klausimai:
- Kas geriau el.laiškas ar laiškas, rašytas ranka?
- Ar rašome laiškus?
- Kodėl taip gera, kai gauni laišką?
- Kodėl Tau gerai, kai gerai kitam?
- Ir… Kažkas. Kažkoks klausimas, kurio nežinau kaip klausti ir kaip atsakyti. Gal ar aš pats esu tai patyręs? Huh.
Dėl laiškų rašymo. Priklauso kokiu tikslu rašysime. Jeigu reikia trumpai informuoti – naudoji skaipą, el.laiškus naudojam labai retai. Tiesa, nesenai rašiau el.laišką vienai kolegei iš kelionės į Prahą. Gerai, kad prisiminiau – vėl parašysiu! Visi juk Dauguma naudoja skaipus, msn’us ir kitas bendravimo priemones. Taigi. Kadangi tema romantiška, tai tuo atveju geriausia rašyti ranka, o dar jeigu rašai ne ant paprasto popieriaus, o kokio įmantresnio.. Tą popieriaus lapuką su brangiais žodžiais gali nešiotis su savimi ar įsirėminti. Puiku. Ir atsiminsi raštą, o ir akį užmest dažnai galėsi.
(Turėjau atsakyti į vieną klausimą, o gavosi, kad į kelis. Išsiblaškymas kaltas.)
O čia klausimas vertas atskiros temos – „Kodėl Tau gerai, kai kitam gerai?“.
Bet kai kišu, tai kišiu iki galo. Man tiesiog pačiam gera pasidaro, kai pažįstamui gerai. Perskaičiau tą laišką ir taip gerą pasidarė, kad visgi kažkam sekasi ir kažkas laimingi. :))) Na, taip, huh – super. Atskirą temą į dvi eilutes sukišau, matyt nevertas atskiros temos. :) O gal..
Kai skaičiau šitą įrašą turėjau įsijungti muzikėlę ar ne?
Laiškus kartais ir aš rašau ranka.
Laiškas ranka vertingesnis ir brangesnis.
@Aurimas: šiaip tą dainą planavau dėt kitam įrašui, bet kito įrašo nerašysiu, nes ten per daug kvaila ir asmeniška tema. :/ Per daug jau pieviškai gautūs.
Gauti laišką reiškia būti pastebėtu, prisimintu, galbūt mylimu ir be abejonės, pasiilgtu. Tai galioja ir atvejams, kai laišką gauni iš teismo antstolių :-) Jau senokai esu skaitęs popierinį laišką, adresuotą man (paskutinis buvo šaukimas į karinį skyrių:), tik tokie laiškų-raštelių tipo meilės-seilės rašteliai iš paskutiniosios savo simpatijos. Buvo miela, ir tikrai norėčiau susirašinėti su kokiais nors žmonėmis iš toli toli popieriniais laiškais – deja, el. paštu tai milijoną kartų paprasčiau, greičiau ir patogiau. Deja, minusuojamas malonumas. Kodėl gerai, kai prieteliui viskas gerai? Nes turi puikiai išvystytą empatiją, kaip ir aš. :-)