Žinot tą, tokį posakį „Mišrainė galvoj“, dar gali pasakyti „maišalynė galvoj“.
Šiaip turbūt tai sako, kai būna kas nors lėvai – šūdinai, liaudiškai tariant.
Tačiau kartais iš tos maišalynės visai neblogai viskas išeina. Nebijai kam nors paskambint, nusišnekėt. Kodėl?:))
O gi visai smagu – savotiškas stogo važiavimas.
Šiandien norėjau parašyti įraša tema giminės, bet. Nesugalvojau įrašo pavadinimo, tai ir teksto nebuvo kam priskirt – ištryniau.
Esmė buvo tokia, kad ‘bendraujame su savo giminėmis ar ne?’ – su kažkuriais taips, o kitais??? Ar pagalvojame, ką turėjome savo giminėje LABAI senai? Na, koks 17amžius? mm? Kaip jūs manot?
Didelė pagarba mano krikštų mamai – Rasai, kuri jau pasiekus neaišku kelintą amžių ir turi nemažą failą, kurio dydis, gana didelis. Jame mūsų giminė. Ir tai tik iš vienos pusės, bet vistiek smagu.
:)))
Nusišnekėjau. Šiandien snigo, žinojot?:) Dabar naktį laukiu pūgos ir bus ok.
Tiesa, sergu. :( Atostogų pradžia, vadinasi, bet bent ramiai praleisiu namie.:)))
Okkk, gero savaitgalio.
P.S. Galvojau baigt blogint, bet dažniausiai po tokių įrašų atsiranda minčių. Laukiam. Bent aš, ačiū, kad skaitot:)
neužsidaryk dar..
Bloginimas išeina iš mados, žiūriu. Patinka man tavo įrašai. Tokie saviti.
Pingback: Geneologija | Objektyviai. Kodėl gi ne?
vo vo. lygiai ta pati „mišrainė“ buvo užsukusi pas mane vakar, ir dar vieną dieną prieš tai. tiesa, smagus dalykas. bus laikas ir baigsi blogint. :)
Dabar toks sumišimas mano galvoje.
@dmnks: i’m here.
@Edvinas: nemanau, kad bloginimas, gal ne mada, o laisvalaikis, malonumas.
@hipiš: tos mišrainės užknisa. Bus laikas ir nebaigsiu, na gal pertrauka, bet vistiek grįžti prie to pačio.
@Aurimas: praeis. Išgerk arbatos.
tiesa, kalbu apie gerąją mišrainės pusę. kai viskas visiems yra giliai pofik. na o pertraukos tai nieko blogo :)
Pingback: Naktinėjimai | Tomo Čitavičiaus blogas