(@)

Ateina laikas, kai turi pasakyti taip arba ne. Nesvarbu kokiu klausimu, bet atsakymą turi pateikti. Jis argumentuotas ar ne, bet kodėl kai kurie sako nežinau?

Gyvenime stengiuosi nesakyti nežinau, kai klausiama – pvz.: Ar gali ką nors padaryti? Ar gali būti kas nors toliau? Ir pnš. Žodelį nežinau, kuris parodo nesupratimą, nežinomybę – galiu pavartoti, kai manęs klausia ko nors mokytoja, ir tikrai nežinau atsakymo – pvz.: Kiek bus 2*2?, juk neatsakysi tuo atveju ne, tada sakai nežinau. (Nesijuokit, tokio atvejo dar neturėjau gyvenime, bet pavyzdį pateikti tai reikėjo (:)

Taip ar ne? Beveik “būti ar nebūti”. Kartais gali būt sunku apsispręsti/pasirinkti kokį atsakymą pateikti, bet… Reikia kitų nelaikyti nežinioje. Nežinia – juk tai lyg kalėjimas, iš kurio pabėgti negalima (apie nežinią reikėtų atskiro įrašo. Taigi, kad nėra ko čia apie ją daug įsiplėtoti).
Taip - sakome, kai sutinkame 100procentų, ir šiaip sutinkame su pasiūlymu, nuomone, ar šiaip su kuom nors. Ne - vartojame, kai nesutinkame, prieštaraujame.

Kai sakome taip, nebūtina argumentuoti kodėl, nes pareiškiate, jog jūsų nuomonės sutampa.
Atsakant ne, turbūt geriausia yra paaiškinti kodėl, kad poto kam nors nekiltų klausimų – “o kodėl?”

O čia tuom būdų, kur PinkCity rašė apie komentavimo paskatinimą, tai pasinaudosiu dirbtinu būdu, nors tas klausimas kyla savaime.

Ką pasirenkate Jūs – taip, ne ar nežinau?