Vakar buvo vakaras, Vėlinių vakaras. Su draugais buvome kapinėse, vakare. Degiojom žvakutes ant apleistų kapų ir ne tik. Turėjau fotoaparatą… Šiandien pažiūrėjau nuotraukas ir pagalvojau, kodėl kapinės šviečia tik per Vėlines? Negi negalime dažniau aplankyti mirusiųjų? Suprantu tuos, kurie išvažiavę, bet tie, kurie arti – kodėl gi ne?
Žemiau nuotraukos. Kiekvienai po pavadinimą sugalvojau (pavadinimas po nuotrauka). Siejau su miestu. Kodėl? Juk tai savotiškas miestas, atskiras pasaulis, kuriame visi atsidursime savo laiku…





Tai aplanko ir dažniau, tik ne toks srautas. :P
@Aurimas: na taip. Aš suprantu, bet vistiek. Galėtų būti bent didesnis srautas.
Ir vakar ir šiandien man taip pat kilo toks klausimas. Kažkaip savotiškai ramu ten ir be galo gražu. Ant kiekvieno degė žiburėliai, netgi ant pamirštų ir apaugusių kapų. Galbūt lankomės retai dėl to, kad ten daug neigiamų emocijų, o teigiamų tokių, kad džiaugiesi esantis gyvas – mažai.
@san: skaudu yra netekti, bet netekus – nereikia pamiršti. Pamiršti tų, kurių jau nebėra šalia, nejausime jų šilumos, bet prisiminimuose jie lieka su mumis. Todėl ir verta nuvažiuoti bent kartą į mėnesį, uždegti žvakutę ant artimo kapo.
Taip, manau tu teisus, tačiau prisiminti nėra lygu uždegti žvakutę. Kai kuriuos prisimenu vos ne kasdien, tačiau aplankau daug rečiau. Manau svarbesnis žodis yra prisiminti, bet ne uždegti :)
Na, kai kurie juk neturi galimybės uždegti žvakučių dažniau.. Bet mes visada, kai būnam kaime važiuojam ir visada uždegam po žvakelę…
Bet jei jau nesilanko, tai žvakučių ir prikrauna. Po dešimt uždega ant vieno šeimos nario kapo, kai galima pereit ir pro apleistus kapus…. Pati padėjau ant poros apleistų kapų, nors dabar žmonės bent per Vėlines ar Visus Šventus sugeba nueiti prie kapų ir tų apleistų nėra labai daug.
aš manau, kad ir taip ta kapų kultūra per daug įaugo į mūsų kraują. Kam leisti tiek laiko ir pinigų, stovint prieš kažkokį žemės lopinėlį. Taip, mirusįjį reikia gerbti, tačiau tik ne tokiais būdais. Čia kaip ir meilę rodyt – nebūtinai dovanom. Aš va pavyzdžiui noriu kad mano kūną jau išmėsinėtą (kai išims visus organus donorystei, jei jie bus tinkami) sudegintų ir nafik išmėtytų po visą pasaulį. Ir ant kur tada uždegs žvakelę? Tegul prisimena kas buvo, o ne tai, kas dar galėtų būt
@san: sutinku. Tik gal pataisymas, ne žodis prisiminti, o pats veiksmas/jausmas. :)
@auguste: na, prikrauti 10nematau prasmės. Užtenka kelių žvakučių ir tiek, o šiaip… Kaip ir viršuj su san sukalbėjom, tai prisiminimas yra svarbiausia.
@ztkp.lt (Gytis): tiesiog priimtas savotiškas pagerbimas, prisiminimo parodymas tas žvakutės uždegimas. Ir negi sunku nuvažiuoti, uždegti tą žvakutę, keletą kartų metuose? Čia jau specialus užsakymas, kad išmėsinėtų:)), o žiūrim į „default’ines“ tradicijas.
kažkaip kai išeina skaudžiausia, bet poto apsilankius, pabuvus šalia, nebetaip. visiškas agree iš manęs kad ten reikia ateiti dažniau :)
Patinka man pabūti kapinėse prieblandoje, nuostabūs vaizdai.